skyrius 01 · teorija
Kas yra RFID
Radio Frequency Identification — bekontaktė identifikavimo technologija. Trumpas paaiškinimas ir kontekstas, kuriame gyvena šios demonstracijos 125 kHz LF žyma.
Pagrindinis principas
RFID (Radio Frequency Identification) yra radijo dažnio identifikavimo technologija. Skaitytuvas siunčia radijo lauką, o žyma — pasyvus arba aktyvus transponderis — atsako savo identifikatoriumi. Pasyvioji žyma neturi baterijos: visą reikiamą energiją ji pasiima iš to paties skaitytuvo lauko.
Tipiškas elementų rinkinys yra trys: skaitytuvas su antena, žyma (chipas su antena) ir nugara — sistema, kuri pagal žymos atsakymą priima sprendimą (atidaryti duris, leisti įvažiuoti, registruoti darbuotoją).
Trys dažnių klasės
RFID skirstomas pagal naudojamą dažnių juostą:
Žemo dažnio
Trumpas nuotolis (~5–15 cm), pigios žymos, paprastai jokios kriptografijos. Šios demonstracijos taikinys.
Aukšto dažnio
Čia gyvena NFC, MIFARE Classic / DESFire, iCLASS, FeliCa. Galimas iššūkis / atsakas ir šifravimas.
Itin aukšto dažnio
Logistika, sandėliai, padangos, parduotuvių etiketės. Skaitymas iš metrų atstumu.
125 kHz LF specifika
125 kHz LF žymos — populiariausi šeimynos atstovai yra EM4100/EM4102,
HID ProxCard II, Indala, AWID, T5577 (perprogramuojama).
Visos jos tiesiog transliuoja fiksuotą identifikatorių:
- Be raktų.
- Be iššūkio / atsako.
- Be jokio autentiškumo įrodymo.
- Be šifravimo (ID keliauja pliku ASK/PSK signalu).
EM4100 frame'as turi 64 bitus: 9 header bitai, 10 nibble'ų po (4 data ir 1 row parity), 4 column parity bitai ir stop bitas. Iš jų 40 bitų yra unikalus ID — tai viskas, ką žyma „pasako“ sistemai. Tas pat skaičius, kiekvieną kartą.
Kodėl tai svarbu
Standartas projektuotas dar 1990‑aisiais — tuomet kortelės skaitytuvas kainavo, o klonavimas reikalavo laboratorinės įrangos. Šiandien viską daro 30 EUR kainuojantis Flipper Zero arba 80 EUR Proxmark3. Saugumo modelis nebeatitinka realybės, bet pati technologija vis dar masiškai diegiama.